Šio mūsų „Pozityvaus dienoraščio“ herojaus vardas yra Benas. Bet tik metus. Kodėl? Nes visą laiką norėjo šventojo globėjo vardo. Benas tarnauja Kauno klinikose ir yra ligonių sielų vedlys: „Manau, kad tai yra mano pašaukimas.“ Taip pat Benas padeda Vilijampolės parapijoje ir taip pat save laiko kūrėju – rašo trumpas žinutes, kaip Dievas mums kalbėtų, jei mes klausytumėmės ir išgirstume vienas kitą. Benas pabrėžia, kad Dievas slypi detalėse, t. y. jo balsu mums neretai kalba mylimieji: „Aš žmogiška kalba žmonėms perteikiu Bibliją; tiems, kurie galbūt neateitų į bažnyčią, viskas yra surašyta mano paskyroje.“ O štai kodėl Benas tai daro, yra sunkus klausimas. Jis ir pats yra sirgęs vėžiu – būtent tai ir buvo atspirties taškas: ne liūdėti, ne gulėti ant sofos, o eiti į ligoninę, lankyti sergančiuosius, nes būtent ten ir verda tikrasis gyvenimas. „Mano, kaip kunigo, kaip žmogaus, pašaukimas yra tapti kito žmogaus meilės priežastimi, patikėti jo gyvenimu, kad atėjęs prie manęs žmogus pasijaustų lyg prie Kristaus“, – jautriai kalba Benas, apie save atsiliepiantis kaip apie ieškantį žmogų. Daug pozityvumo iš kunigo lūpų – videoreportaže.
