Esame Utenos gyvūnų globos namuose ir susitinkame su Jolanta. Ir ką ten randame? Rainus, juodus, baltus, pūkuotus ir labai patenkintus šuniukus ir katiniukus, sutrikusius, kad kažkas sutrikdė jų ramybę. Organizacija, kaip pasakoja Jolanta, susikūrė paprastai – iš žmogiškumo: tiesiog pagailo valkataujančių, purvinų, alkanų ir labai nelaimingų gyvūnėlių, stokojančių pagalbos, meilės ir dėmesio. „Vidinis karštis yra varomasis variklis, ir čia jau nepasirenki, tiesiog taip yra“, – apie meilę gyvūnams poetiškai sako Jolanta. Daugiau globojančio pozityvumo – videoreportaže.
