Guoda ir Donatas yra bendraminčiai ateitininkai ir… sūpynių draugai. Susitinkame jauniems žmonėms simbolinėje vietoje – ant Bekešo kalno, kur ir prasidėjo bendra jųdviejų kelionė. Šios sūpynės turi netgi trigubą misiją: pirmiausia, tai laisvalaikis ir džiaugsmas, antra, tai pramoga patiems, kai galima susiburti ir mokytis poezijos, trečia, tai dovana Lietuvai ir jos žmonėms. Pirmasis kartas supantis – būtent ant šio kalno, antrąjį kartą jie vyko į Nidą ir suposi žiūrėdami į jūrą, kur nejučia lūpos ištarė žodžius: „O kad taip sūpynes užkabinus ant debesies…“ Vėliau – Telšiai ir Kaunas. Ąžuolinės sūpynės ir lietuviškos poezijos mokymasis – taip vieni kitus ir įkvepia pamilti lietuvišką žodį. Daugiau besisupančio pozityvumo – videoreportaže.
