Stanislava, meiliai vadinama Stasele, yra laukiama visų benamių ir vargstančiųjų. Ji jau 8 metus du kartus per savaitę lanko žmones, gyvenančius buvusiame Jonavos sąvartyne. Kai moteris pradėjo šį darbą, jų čia buvo 61. Dabar belikę vos 12. Kaip pati Staselė sako, šie žmonės tvarkosi, yra laimingi ir dėkingi: „Galbūt gyvendamas pilyje žmogus nebūna toks laimingas.“ Savanorystė teikia moteriai didžiulį džiaugsmą: „Juk Dievas mus taip ir sukūrė, kad viena ranka patalkini sau, kita – silpnesniam.“ Su motiniška šypsena Stanislava kalba apie „sąvartyno žmones“ ir vadina juos meilės vaikais, tik dabar patiriančiais juodesnį gyvenimo periodą. Naktį moteris dirba savo oficialų darbų, o dieną… Dieną Staselė gėrį į namus nešioja. Apie šios šviesą skleidžiančios moters gyvenimą – videoreportaže.
