Tai, ką šiuo metu veikia Dovilė, prasidėjo nuo savanorystės idėjos su kolegomis garsinant knygas neregiams Lietuvos aklųjų bibliotekoje. „Duoti nieko nesitikint gauti mainais turbūt yra vienas prasmingiausių dalykų, kurių čia galima išmokti“, – nuoširdžiai sako Dovilė. Jauna moteris atvirauja – knygos įgarsinimas yra džiaugsmingas ir tęstinis projektas, kurio pabaigą pasiekęs gali jaustis lyg pats gavęs dovaną, nors ir atiduodi ją kitam. „Visada stengiuosi knygą skaityti taip, tarsi klausytų mano močiutė“, – jautriai pasakoja Dovilė ir priduria siekianti, kad balsas žmogui skambėtų maloniai, artimai ir kad jo klausydamasis žmogus iš tikrųjų skaitytų. Daugiau pozityvumo – videoreportaže.
