Erikai karantinas nė motais, tik kiek pabodo ir prailgo. Ji dirba nuotoliniu būdu, šiais metais planuoja pabaigti magistro studijas, tad veiklos netrūksta. Erika turi regėjimo negalią, tačiau tai netrukdo užsiimti įvairia veikla, gyventi aktyviai, nuolatos ko nors siekti. Moteris šią negalią turi nuo pat vaikystės, o ligai sunkėjant tiesiog išmoko prisitaikyti. Tai – ne kliūtis ir vidinės stiprybės Erikai ieškoti neteko. Jos gyvenimas klostėsi taip, kaip ir visų: mokykla, universitetas, darbo paieškos… Be darbo aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre bei magistrantūros studijų, Erika dar žaidžia aklųjų stalo tenisą, mokosi anglų kalbos. Didelė jos svajonė – pradėti vesti mokymus apie regėjimo negalią turinčius žmones ir Erika tikrai nesnaudžia šios svajonės siekdama. 🙂
