Antanas, vos baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą, buvo paskirtas dirbti į Rokiškį, bet jau labai greitai grįžo į Šiaurės miestelį. Galiausiai išvyko į Leliūnus, kur išdirbo beveik 50 metų. Per tą laiką išleido dvi auklėjamas klases, netgi atsisakė direktoriaus pareigų, taip pat turėjo darbų būrelį ir net 15 metų – turistų. Išėjęs į pensiją Antanas užsiima tautodaile – būtent drožyba ir kuria įspūdingus dirbinius iš medžio. Daugiau tautodailinio pozityvumo – videoreportaže.
