Henrikas dirba programuotoju, o laisvalaikį skiria savęs ugdymui: fiziškai – žirgyne, o protiškai – prie knygų. Bet knygas Lietuvą ir lietuvių kalbą mylintis vyras skaito ne vien savo malonumui – jis stengiasi tobulinti mūsų gimtąją šneką, valyti ją nuo svetimžodžių, nes tik taip, pasak Henriko, išgyvendinus tarptautinius žodžius, kalba taps rišlesnė, turtingesnė, o mintys – sklandesnės. Taip bekalbant apie lietuvybę, kalba pasisuko apie… laimę: „Nuo mažumės galvojau, ko reikia žmogui, kad jis būtų laimingas. Pagrindinis laimės dalykas yra žmogiškumas, kurį turėtume ugdyti kiekvienas savyje. Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs.“ Kaip tarė, taip ir padarė – ėmė gausiai skaityti, o taip beskaitant ir kilo mintis puoselėti gimtuosius žodžius. Daugiau kalbinio pozityvumo – videoreportaže.
