„Aš – Daiva. Gyvenu labai mažame, bet su labai gerais žmonėmis kaime“, – paprastai, bet nuoširdžiai pokalbį pradeda moteris. Vežimėlyje sėdinti moteris nepraranda optimizmo – susidraugavo su rankdarbiais ir dabar kuria tikrus mažus stebuklus: „Kai atsirado laiko, nusprendžiau imti gaminti medelius, megzti – tai prasmingas praleidimas.“ Penkerius metus po avarijos vežimėlyje sėdinti moteris įsitikinusi, kad žmonės mėgsta bendrauti su linksmais žmonėmis, tad ir pati stengiasi išlikti pozityvi: „Jei vien niurzgėsi ir skųsiesi, nei pačiam bus smagu, nei esantiems aplink tave. O, galų gale, su viskuo susigyvenama – niekada nebus taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau. Vadinasi, reikia džiaugtis tuo, ką turi.“ Labiausiai Daiva koncentruojasi į medelių gamybą, kurie – garantuotos dovanos. Medelių grožis ir daugiau pozityvumo – videoreportaže.
