Šiandien „Pozityvus dienoraštis“ jus nukels į Japoniją… Na, tiksliau, ne į pačią Japoniją, o pas Kęstutį, kuris jau keliasdešimt metų užsiima bonsų medelių auginimu. Paties Kęstučio gyvenimo istorija nedžiuginanti – vyrui yra tekę dalyvauti Afganistano kare, iš kurio grįžus dvasinę ramybę buvo, švelniai tariant, sunku atrasti. Išbandęs absoliučiai visus būdus, kaip atsigauti, Kęstutis ėmėsi bonsų auginimo ir taip rado dvasios ramybę. O klojosi viskas gana sunkiai ir, dabar jau XXI a.žmogaus akimis žiūrint – primityviai: kadangi informacijos tais laikais nebuvo, Kęstutis tiesiog vaikštinėdavo po kirtavietes, ieškodavo medelių ir visokiais siūliukais juos išformuodavo. Bet ilgainiui žinių daugėjo, kvalifikacija didėjo, išsiplėtė ir pažinčių ratas – pasaulis tapo atviras. Pirmąjį apdovanojimą gavo 2005-aisiais: Kęstutis jį vadina švelniai – stebuklu. Tai paskatino dirbti toliau ir dabar kolekcija vis plečiasi. Kęstutis atsigavo, rado dvasinę ramybę, vidinė sveikata po truputį ėmė taisytis. Vyras neša svarbią žinią – jei nerandi savęs, ieškok menuose, kad ir nelietuviškuose. Juk mes jau – kosmopolitiški ir viso pasaulio gyventojai. Daugiau pozityvumo – videoreportaže.
