Aistė pokalbį pradeda gerokai kuklindamasi: „Nesu niekuo ypatinga, esu kaip ir dauguma kitų filologų.“ Bet Aistę išskirtinę daro tas faktas, kad ji be galo myli kalbą. Mergina itin domisi pačiais įvairiausiais kalbiniais dalykais, literatūra. Jauna mergina prisipažįsta, kad nuo vaikystės mėgdavo… karstytis po medžius, tačiau taip pat atsirado didžiulė meilė knygai: „Čia yra mano tėvų nuopelnas, nes jie man nuo vaikystės skaitydavo knygas – nepaprastai daug knygų. O kai pati pramokau skaityti, tai man buvo didžiulis atradimas – tarsi naujas pasaulis.“ Aistė prisipažįsta, kad ir dabar, jei turi kažkokių problemų, gręžiasi ir bėga pas knygas, į tą kitą pasaulį, kur nėra tų problemų. O merginos planuose – akademinė veikla, nes daugiau niekur kitur ji savęs paprasčiausiai neįsivaizduoja… Daugiau pozityvumo ir meilės kalbai – videoreportaže.
