Po 8 metų, praleistų aviacijoje, Indrė Vitkūnaitė įkūrė desertų studiją „Su meile, keksas”. Streso kupiną darbą biure į konditeriją iškeitusi moteris teigia, jog desertų gamyba jai padėdavo atsipalaiduoti; grįžusi po ilgos ir sunkios darbo dienos, Indrė poilsį rasdavo virtuvėje. Anot studijos įkūrėjos, menininkės gyslelė jai pasireiškė dar mokykloje, todėl savitas desertų braižas gimė labai natūraliai. Indrė siekia individualumo, todėl gaminių masiškai „neštampuoja”, o taip pat prisipažįsta, kad dalis desertų net ir šiandien keliauja į šiukšlių dėžę, mat nėra lengva sukurti tobulą receptą. Indrė svajoja atsargiai ir realistiškai, o plėstis, žinoma, norisi visada.
