Irena, išėjusi į pensiją, nusprendė užsiimti tuo, kas ją žavėjo visą gyvenimą. Rankdarbiai ir lėlės yra tai, kuo Irena šiuo metu gyvena. Kaip pati juokauja, kursams Vilniuje pinigų jai davė vyras. „Pasinerdavau į šį darbą, apie nieką negalvodavau, visos ligos ir bėdos kažkur tarsi dingdavo. Kol kurdavau lėlę, mėgaudavausi tuo“, – pasakoja pensininkė. Ir štai jau aštuonerius metus tęsiasi graži Irenos ir lėlių draugystė. Bet tik žiemomis, nes vasaromis moteris draugauja su gėlėmis. Dabar Irena gali džiaugtis ir didžiuotis tuo, kad pati moko kitas moteris kurti angeliukus, kuriuos vėliau dovanoja. Šie angeliukai jau yra tapę bendruomenės veidu. „Man svarbu per lėlytes, per kūrybą skleisti viltį, nes juk kūryba yra pokalbis su Dievu, o kalbėdamasis su Dievu juk negali būti piktas, pavydus ar kerštingas“, – pokalbį baigia Irena. Daugiau pozityvumo – videoreportaže.
