Vilma šiuo metu dirba Lietuvos edukologijos universitete ir gyvena Vilniuje, nors toli gražu ne visą savo gyvenimą leido Lietuvos sostinėje. Moteris yra kilusi iš labai gražaus vienkiemio Gražučių kaime: „Augau ten, kur lygumos ir labai autentiškai tėvai su itin stipriom vertybėm. Ten prasidėjo mano gyvenimas ir lėmė mano energijos bei pozityvumo kodą.“ Šį pojūtį Vilma atsivežė ir į Vilnių, įsimylėdama lietuvių kalbą ir siekdama perduoti ją kitiems – nelietuviams, mokydama lietuvių kalbą, kaip užsienio. Taip pat Vilma universitete jau net dešimtus metus vadovauja Lietuvių kalbos ir kultūros centrui, kurį baigė per 1000 studentų iš įvairių pasaulio šalių. „Kalba yra stebuklas, jungiantis žmones, ir jis arba priartina, arba nutolina“, – filosofiškai kalba dėstytoja. Taip pat džiaugiasi, kad užsieniečiai, šiek tiek pramokę lietuviškai, po kokio mėnesio jau nori patys pasakyti, kodėl jie myli Lietuvą ir jos žmones: užsieniečiai, atradę kalbą, nori atrasti ir likusią Lietuvą. Vilmos pozityvumo moto itin netradicinis: „Čia – tik gyvenimas, viskas bus gerai.“ Daugiau apie šią puikią moterį ir jos pozityvumu nušviestą gyvenimą – videoreportaže.
