Igoris, į Vilnių atvykęs iš nedidelio miestelio – ežerų krašto Zarasų, dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą. Vaikinas visą gyvenimą svajojo dirbti mokytoju, ir jo svajonei buvo lemta išsipildyti. Na, bet „Pozityvus dienoraštis“ tikrai nerašytų apie kažką paprasto ir tradicinio. Čia svarbu mokytojo ir mokinių santykis. „Mes išsikeliame taisykles ir žinome, kad privalome jų laikytis, nes kitu atveju kažkas nesiseks: gal bendravimas nueis šuniui ant uodegos, o gal nepavyks padaryti užduočių“, – pasakoja Igoris. Jaunas vyras su mokiniais bendrauja draugiškai, net susirašinėja feisbuku. Mokytojas, kaip pats sako, mokykloje būna kiaurą parą, net jei fiziškai tai ir nevyksta: galvoja kokias įdomesnes užduotis, taip pat – kaip rengti tėvų susirinkimus. Su mokiniais Igoris vyko į Paryžių, o sykį net buvo naktis mokykloje, panašiai kaip tame filme – „Naktis muziejuje“. Na, o jei yra laisvo laiko – kodėl nenuvykus pačiuožinėti ant ledo? Apie itin iniciatyvų mokytoją su daug pozityvumo – videoreportaže.
