Kopdami į gyvenimo kalno viršūnes, mes per dažnai pamirštame pažvelgti žemyn ir padėkoti sau bei visatai už tai, kiek aukštai mes jau esame užkopę. Veikia toks dėsnis: būdami dėkingi už tai, ką turime, pritraukiame daugiau priežasčių būti dėkingi.

Norus nuo realybės skiria vos vienas veiksmas – darbas. Mes norime gyventi besišypsančioje, padedančioje, suprantančioje aplinkoje, tad tikime, kad, visų pirma, turime veikti patys ir dalintis teigiama patirtimi su kitais gyvenimo bendrakeleiviais. Manau, pozityvios mintys, darbai ir išgyvenimai yra pati didžiausia dovana mus supantiems žmonėms. Teko skaityti knygą “Vanduo, kuris mus supa”, kurioje tyrimais grindžiama, jog gražus žodis teigiamai veikia mūsų kūnus, nuotaiką, savijautą. Reikia tik tiek: šviesių širdžių vienas kitam! O jei tai nieko nekainuoja, kodėl turime tuo nesidalinti?

Manau, jog tai, kas mūsų galvoje, tą mes ir traukiame. Todėl, bent jau aš, stengiuosi į viską žiūrėti su meile. Ir, patikėkite, tikrai atgal jos gaunu vis daugiau ir daugiau. Tikiu, jog ateis laikas, kai gerus darbus kiekvienas darysime nesitikėdami gauti kažką gerą atgal, nes tai mums bus tiesiog įprasta.

Mes net nesusimąstome, kiek daug žmonių Lietuvoje vykdo prasmingus projektus, apie kuriuos žino tik jie patys ir geriausiu atveju jų artimieji. Atvirkščiai, blogi darbai ir poelgiai, nusikaltimai dažniausiai įgyja didžiulį rezonansą, todėl susidaro įspūdis, jog esame iki kelių įklimpę neigiamų emocijų pelkėje… Taip neturėtų būti! Privalome ne tik švenčių proga sužinoti apie tuos tylius, kuklius ir darbščius žmones, kurie kasdien triūsia savo bendruomenės ir visos visuomenės labui.

Nemanau, kad geri žmonės yra tik tie, kurie turi „geradario“ įgimtą savybę. Joks žmogus „neišgalvoja“ nieko asmeniškai. Kiekviena graži idėja ir kiekvienas kūrinys kyla iš to, kas buvo sukurta anksčiau, remiantis ankstesnių kartų darbu, aplinkos įtaka bei grįžtamuoju ryšiu. Mes galime keisti aplinkos faktorius formuojančius žmogaus elgesį. Mes visi galvodami, matydami pozityvius dalykus, esam pajėgūs generuoti ir kurti gražius dalykus, pasitelkti savo vaizduotę ir ieškoti alternatyvų.

Pozityvus mąstymas man yra variklis kas dieną keistis ir keisti. Pozityviai mąstydama, aš išmokau mylėti save tokią, kokia esu ir kaip tik dėl to drąsiai imuosi įgyvendinti savo svajones ir nebijau nesėkmių. Kiekviena diena ir kiekvienas žmogus man – kaip pamoka. Tiesa, būna labai skaudžių pamokų gyvenime… Šiandien aš su jomis elgiuosi labai greitai: „Išmokau! Ačiū! Neturiu jums laiko!” Pozityvus mąstymas, pozityvios naujienos ir laimė šeimoje man yra geriausi skiepai nuo blogio viruso.

Mano požiūris į tikėjimą gėriu, paprastas: nėra būtinybė statyti didingas bažnyčias, taip pat nėra jokio reikalo kurti sudėtingas filosofijas. Širdis – štai mūsų bažnyčia, gerumas – štai mūsū filosofija.

Aš labai myliu žmones. Dievinu protingus, talentingus ir bebaimius. Nekenčiu melo. Noriu palinkėt visiems nespjauti į nugarą kitam, nenusigręžti, neatstumti… Noriu palinkėti visiems ramybės. Noriu palinkėti surast stiprybę savyje, atramą artimame, jaukumą ir šilumą. Tik tai gali vesti mus į priekį. Į meilę. Galbūt į nežinią, nes tik nežinomybėej yra pažinimo džiaugsmas.